Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Atopinis dermatitas. Gyvenimo mieste kaina? Pernelyg sterilios aplinkos pasekmė? O gal ši liga išsivysto dėl vaikiškų skiepų?

Parengė Ieva 2017/05/07 0 Komentaras (-ai)

Dažnas prausimasis, agresyvūs prausikliai, pernelyg sterili aplinka – tai tik dalis priežasčių, kodėl atopinis dermatitas užklumpa suaugusiuosius ir vaikus. Paskaičiuota, kad 80 proc. mamų, susilaukusių vaikų, turi sausą plaštakų odą, nes dažnai ką nors plauna, todėl ima ryškėti rankų egzema. Medikai teigia, kad atopinis dermatitas vaikams neretai būna „genetinė dovana“, iš kurios išauga apie 90 proc. vaikų. Svarbiausia, tinkamai prižiūrėti sausą odą, kad ji keltų kuo mažiau rūpesčių ir liga nepasireikštų paūmėjimu.  

 

 

 

 

Iš ligos galima išaugti arba ją kontroliuoti 

 

Sergantieji atopiniu dermatitu dažniausiai savo artimoje aplinkoje turi žmonių, kurių oda taip pat yra sausesnė ar net serganti kokia nors egzemos rūšimi. Jau keletą metų stebimas dažnesnis atopinio dermatito pasireiškimas kūdikiams, naujagimiams. Nors 90 proc. vaikų atopinį dermatitą išauga, tačiau kada liga pasitrauks prognozuoti sudėtinga, todėl labai svarbu išmokti kontroliuoti šios ligos simptomus. Sausos odos sukeltas niežėjimas, nuolatinis vaiko kasymasis ir verkimas – visa tai gerokai nualina tėvus. 

„Žiemos metu, kai patalpose būna sausas oras, visuomet stebime šios ligos paūmėjimus. Nuo pavasario daugeliui sergančiųjų pradeda gerėti, vasaros metu bus mažiau ligos atkryčių, bet nuo rudens vėl prasideda bėrimai. Vasaros metu galima suformuoti tinkamus odos priežiūros įpročius. Norint, kad atopinis dermatitas nepaūmėtų reikia kasdien drėkinti odą ir valdyti žinomus šios ligos provokatorius“, - sako Vilniuje veikiančios klinikos „Inovatyvios dermatologijos centras“ gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė. 

„Pakeitus gyvenimo įpročius galima pasiekti, kad simptomai būtų minimalūs. Didžiausią stresą tėvams ir sergantiesiems kelia tai, kad jie nežino, ką daryti, kai atsiranda bėrimai. Kiekvienas ligos paūmėjimas smarkiai psichologiškai paveikia tėvus, nes jie pergyvena, kad jų vaikas atrodo kitaip, kasosi, bėrimai atsiranda ant veiduko. Jie jaučiasi kalti, kad gal kažko nepadarė, gal kažką daro ne taip, nes liga vis paūmėja. Šią ligą įmanoma kontroliuoti ir valdyti jos simptomus bei sumažinti paūmėjimų dažnį“, - sako medikė.

 

Gyvenimo mieste kaina?

 

Atopinis dermatitas virsta liga, apaugančia mitais ir keistais įsitikinimais. Dėl sausos vaikų odos tėvai linkę kaltinti visus ir viską, pavyzdžiui, vakcinas, skalbimo miltelius, valgomą maistą, oro užterštumą. Pasak gydytojos dermatovenerologės I. Kisielienės, tik 10 proc. vaikų atopinis dermatitas išlieka visam gyvenimui. 

„Jeigu norima ieškoti, kas dėl to kaltas, tai šią ligą skatinančių veiksnių yra tikrai nemažai. Pradedant tuo, kad tėvai turi sausesnę odą, baigiant gyvenimo sąlygomis, kai nuolat būname sausose patalpose, dažnai prausiamės, tačiau visai niekaip neatkuriame odos sluoksnio. Galbūt yra tokių atvejų, kai išvykus gyventi į kaimo vietovę, nuolat būnant gryname ore, iš esmės pakeitus mitybos racioną ir įprastą gyvenimo tempą, įvyksta staigūs pasveikimai. Tačiau tokie atvejai yra greičiau išimtys nei taisyklė, be to, negalime to „išrašyti“ visiems  pacientams. Tenka gyventi mieste, butuose. Tokia yra daugelio realybė. Mes galime į savo kasdienybę įnešti tam tikrus įpročius, kurie palengvins sergančiojo atopiniu dermatitu būklę nepriklausomai nuo to, vaikas tai ar suaugęs“, - aiškina gydytoja dermatologė.

Ji pabrėžia, jog vienu svarbesnių dalykų kiekvieno sausą odą turinčio ar atopiniu dermatitu sergančio žmogaus gyvenime turi būti tinkamas prausimasis ir odos drėkinimas. 

 

Konkurentas šalpalui - natrio laktatas

 

Pasak gydytojos dermatovenerologės I. Kisielienės, sausa ar atopiniu dermatitu serganti oda yra kitokia, jos priežiūra turėtų būti intensyvesnė. Iki šiol auksiniu standartu tokios odos priežiūroje laikytos kosmetikos priemonės su šlapalu. Tačiau nuo praeitų metų mūsų šalyje atsirado naujos sudėties produktai su natrio laktatu. 

Tinklalapio  www.tiesioggrazi.lt  dermatologinės produkcijos konsultantas, knygos „Šimtas ir viena vaistų atradimo istorija“ autorius, farmakologas, doc. dr. Vincas Lapinskas sako, kad natrio laktatas yra stipraus drėkinamojo poveikio medžiaga, padidinanti drėgmės kiekį odoje iki 84 proc. Taip pat natrio laktatas minkština odą.  

Pacientų lyginamieji tyrimai patvirtino, kad natrio laktatas sumažina sausos odos simptomus taikant mažesnę aktyviojo komponento koncentraciją nei tam naudojamas šlapalas (urea). 

 „Natrio laktatas – vienas iš natūralių drėkinančių junginių, randamų odos raginiame sluoksnyje (angl. NMF – natural moisturing factor). Vietinio poveikio kosmetiniuose ir farmaciniuose preparatuose natrio laktatas atsveria odą sausinančių medžiagų (spirito, muilo, gliukokortikoidų ir pan.) poveikį. Jis taip pat mažina kosmetinių produktų riebumą. Natrio laktatas padeda veikliosioms kremo (tepalo, emulsijos, gelio ir pan.) medžiagoms giliau prasiskverbti į odą”, - sako docentas V. Lapinskas. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 342 kosmetinės priemonės, kurių sudėtyje yra natrio laktato.

„Šlapalas išliks kosmetikos gaminiu komponentu, kuriuo gydytojai žavėsis ir skirs savo pacientams, tačiau natrio laktatas yra nauja medžiaga, kurios ilgą laiką Lietuvoje nebuvo. Jis turi savo nišą, tai unikalus, vienintelis toks produktas, pasižymintis puikiomis drėkinančiomis savybėmis, mažiau dirgina nei šlapalas, tinka kūdikiams ir naujagimiams. Labai džiugu, kad atsirado didesnis pasirinkimas pacientams ir gydytojams“, - sako gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė. 

 

 

 

Balandžio 19 d. Kaune, Unijoga studijoje (Karaliaus Mindaugo pr. 9 / Zamenhofo g. 2) įvyko Inovatyvios dermatologijos centro gydytojos dermatologės Ingos Kisielienės susitikimas su kauniečiais, auginančiais atopiniu dermatitu sergančius vaikus. Šio susitikimo iniciatorius tinklalapis  www.tiesioggrazi.lt 

 

Susitikimo metu buvo kalbama apie:

 

Prausimosi taisyklės: kaip dažnai praustis, su kuo praustis, kokį muilą rinktis, ar galima, bendrai, naudoti muilą?

Odos drėkinimas: kaip dažnai, ar reikia, kaip ilgai tą daryti, kur drėkinti – ten kur sausa ar visą odą? Kokį kremą pasirinkti? Kuris iš jų geriausias? Kokios savybės drėkinančio kremo yra svarbios?

Ligos paūmėjimai, vadinamieji bėrimai: kada kreiptis pas gydytoją? Jeigu paskyrė vaistus, kaip teisingai sudėlioti visų priežiūros priemonių naudojimo eiliškumą – vaistai, kremai, prausimasis? Kaip ilgai tepti vaistus? Ką daryti, jei naudojant ar pabaigus naudoti vaistus vėl pradeda berti? 

Kas, bendrai, sukelia ligos paūmėjimą, kodėl atsiranda bėrimai? Gydytoja pristatys ir aptars dažniausias priežastis, sukeliančias atopinio dermatito paūmėjimus. 

Kada reikia eiti pas alergologą? 

 

Planuojami susitikimai ir kituose Lietuvos miestuose. Sekite mūsų naujienas, tinklalapyje ir Facebook profilyje skelbsime apie artimiausias nemokamas paskaitas visuomenei. 

Komentuoti